Pranciškus Smuglevičius, „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“. LNDM
Šio spalvingo paveikslo autorius – Lietuvos tapybos tėvu tituluojamas Pranciškus Smuglevičius (1745-1807.). Dar jaunas būdamas jis išvyko į Italiją, kur praleido 20 metų. Roma tapo jo didžiausiu įkvėpimo šaltiniu – dailinkas kruopščiai studijavo antikinį paveldą, kopijavo senovines freskas, gilinosi į Herodoto, Vergilijaus, Plutarcho ir kt. veikalų tekstus juos paversdamas savo laiko žmogui kalbėjusiais paveikslų siužetais. „Persų pasiuntiniai pas Etiopų karalių“ – vienas tokių. Ši didelio formato kompozicija vaizduoja Herodoto aprašytą istoriją, nutikusią prieš 2500 metų Afrikoje. Tuometinis Persijos karalius Kambizas II troško užvaldyti kuo daugiau žemių, tad ryžosi keliauti į Egiptą ir nuversti faraoną. Tą jam pavyko padaryti – kariuomenė buvo nugalėta, valdovas paimtas į nelaisvę, o Kambizas pats tapo faraonu. Tačiau sulig šia sėkme persų ambicijos ėmė augti ir nuspręsta užimti Etiopiją. Norėdamas surinkti kuo daugiau informacijos apie šio krašto turtus ir karinį pasirengimą jis nurodė savo šnipams apsimesti pasiuntiniais, vykti pas Etiopijos valdovą ir įteikti šiam prabangias dovanas – purpurinę mantiją, auksinį vėrinį, sagę, alebastro dėžutę su balzamu ir vyno amforas. Tačiau vos jiems pasirodžius išmintingas Etiopų karalius iškart suprato, kokie tikrieji jo svečių kėslai. Tad paniekinęs dovanas mainais įdavė didelį lanką ir išrėžė „ateikite kariauti į mūsų žemes tik tada, kai gebėsite savuosius įtempti taip, kaip šį, o kol to nebus, tegul persai dėkoja dievams, kad Etiopijos sūnūs dar nesugalvojo prie savosios žemės prisijungti svetimas“, tuo aiškiai parodydamas, kad jie nė neketina pasiduoti. Tačiau net ir gavęs aiškią žinutę Kambizas savo planų neatsisakė – išsiruošė Etiopijos link. Ir, žinoma, pralaimėjo.
Tokį siužetą Smuglevičius pasirinko neatsitiktinai. Nepaisant ilgų metų svetur jis visuomet išliko karštas savo krašto patriotas, tvirtai tikėjo asmens ir tautos laisve, o puoselėtas vertybes nuolat pabrėždavo kuriamuose paveiksluose. Į Lietuvą dailininkas grįžo ir šį paveikslą nutapė tragišku šaliai metu – po antrojo valstybės padalijimo, kai Lietuvos didžioji kunigaištystė tapo Carinės rusijos dalimi. Tad Herodoto nupasakota ir Smuglevičiaus pavaizduota istorija apie orią, drąsiai svetimiems besipriešinančią tautą tapo aiškia žinute okupantams ir padrąsinimu saviesiems.