Bajoriškos kilmės Mstislavas Dobužinskis jaunystę praleido Vilniuje, o pradėjęs profesionalią tapytojo, grafiko ir scenografo karjerą, dirbo Rusijoje, JAV ir Europos didmiesčiuose. Tarpukariu menininkas gavo Lietuvos pilietybę ir keleriems metams apsistojo Kaune, kur dėstė Kauno meno mokykloje, dalyvavo diskusijose dėl valstybinių simbolių dizaino (teikė vėliavos ir herbo projektus), kūrė scenografijas ir tapė. Nuo 1903 m. Dobužinskis dalyvavo Rusijoje veikusios draugijos „Meno pasaulis“, kuri vertino rafinuotą skonį, estetiškumą, veikloje. Jo kūryboje – daugybė miestovaizdžių: senų, siaurų, lenktų gatvelių, architektūrinių paminklų, istorinių pastatų. Vilniuje menininkas debiutavo 1907 m. dailininko Levo Antokolskio organizuotoje parodoje-loterijoje su ciklu „Vilniaus vaizdai“ (jį sudaro apie 70 kūrinių). Šiame mieste jis atrado „įspūdingą senovės įvairovę“. Dailininkas ne tik tapė Vilnių, bet ir skaitė paskaitas apie Vilniaus architektūrą Sankt Peterburgo draugijose, rašė straipsnius. Paveiksle „Tilto gatvė Vilniuje“ į anuomet antraeilę gatvę žvelgiama nuo Arkikatedros. Stilizuoti švelnių spalvų ir minkštų, tapybiškų kontūrų pastatai, rėminantys gatvelę, savo kompozicija įtraukia lyg spektaklio scenografija. Atsirėmusi į melsvą pastatą (Tilto g. 6), gatvė šakojasi, ir čia žiūrovo matymo laukas pasibaigia. Gatvės pavadinimas išlikęs iš tų laikų, kai XVI a. Žygimantas Augustas per tiltelį keliaudavo pas Barborą Radvilaitę, gyvenusią kitapus senosios, dar nepakeistos Vilnelės vagos. 1986 m. sovietinė valdžia nusprendė nugriauti šeštu numeriu pažymėtą Tilto gatvės namą ir ten įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Spaudoje pasipiktinimo pareiškimai buvo iliustruojami šiuo Dobužinskio paveikslu, o sėkme pasibaigusios paveldosaugininkų protesto akcijos tapo vienu iš Atgimimo sąjūdžio impulsų. 2011 m. greta Arkikatedros atidengtas paminklas Dobužinskiui – molbertą primenantis rėmelis su menininko portretu. Pro šį rėmelį į Tilto gatvę galima pažvelgti iš dailininko perspektyvos