Supaprastintas tekstas
Miške buvo rasti dideli lizdai iš šakelių.
Jie buvo tokie dideli, kad žmogus galėjo atsigulti viduje.
Iš pradžių atrodė, kad tai sniego žmogaus guoliai.
Sniego žmogus dar vadinamas bigfutu.
Tai mitinė būtybė.
Tačiau mokslininkai iki šiol neįrodė,
Jie buvo tokie dideli, kad žmogus galėjo atsigulti viduje.
Iš pradžių atrodė, kad tai sniego žmogaus guoliai.
Sniego žmogus dar vadinamas bigfutu.
Tai mitinė būtybė.
Tačiau mokslininkai iki šiol neįrodė,
Miške buvo rasti dideli lizdai iš šakelių.
Jie buvo tokie dideli, kad žmogus galėjo atsigulti viduje.
Iš pradžių atrodė, kad tai sniego žmogaus guoliai.
Sniego žmogus dar vadinamas bigfutu.
Tai mitinė būtybė.
Tačiau mokslininkai iki šiol neįrodė, kad jis egzistuoja.
Ši istorija įkvėpė menininką Tomą Daukšą.
Ji tapo pradžia jo kūrinių serijai „bigfutai“.
Tomas Daukša gimė ir augo Palangoje.
Jis mėgsta leisti laiką miške.
Menininkas studijavo tapybą.
Vėliau pradėjo kurti ir skulptūras bei instaliacijas.
Jo kūryboje svarbus žaidimas su idėjomis.
Jis tyrinėja, kaip atsiranda mitai ir pasakojimai.
Kartais žmonės tiki dalykais, kurių negali paaiškinti.
Menininkas sukūrė daug bigfutų figūrų.
Jų yra daugiau nei šimtas.
Figūros pagamintos iš įvairių medžiagų:
• molio
• putplasčio
• aukso spalvos dangos
• neoninių elementų.
Dažnai jos rodomos grupėmis.
Menininkui svarbi bendruomenės idėja.
Figūros kartu primena ekosistemą.
Vienas kūrinys vadinasi „Face to Face“.
Jame matome du sniego žmones.
Vienas yra šviesus, kitas tamsus.
Jie stovi vienas prieš kitą.
Šis kūrinys kalba apie tikėjimą ir vaizduotę.
Jie buvo tokie dideli, kad žmogus galėjo atsigulti viduje.
Iš pradžių atrodė, kad tai sniego žmogaus guoliai.
Sniego žmogus dar vadinamas bigfutu.
Tai mitinė būtybė.
Tačiau mokslininkai iki šiol neįrodė, kad jis egzistuoja.
Ši istorija įkvėpė menininką Tomą Daukšą.
Ji tapo pradžia jo kūrinių serijai „bigfutai“.
Tomas Daukša gimė ir augo Palangoje.
Jis mėgsta leisti laiką miške.
Menininkas studijavo tapybą.
Vėliau pradėjo kurti ir skulptūras bei instaliacijas.
Jo kūryboje svarbus žaidimas su idėjomis.
Jis tyrinėja, kaip atsiranda mitai ir pasakojimai.
Kartais žmonės tiki dalykais, kurių negali paaiškinti.
Menininkas sukūrė daug bigfutų figūrų.
Jų yra daugiau nei šimtas.
Figūros pagamintos iš įvairių medžiagų:
• molio
• putplasčio
• aukso spalvos dangos
• neoninių elementų.
Dažnai jos rodomos grupėmis.
Menininkui svarbi bendruomenės idėja.
Figūros kartu primena ekosistemą.
Vienas kūrinys vadinasi „Face to Face“.
Jame matome du sniego žmones.
Vienas yra šviesus, kitas tamsus.
Jie stovi vienas prieš kitą.
Šis kūrinys kalba apie tikėjimą ir vaizduotę.
Miške, ant žemės, buvo rasti didžiuliai iš šakelių susukti lizdai – tokie, į kuriuos galima patogiai atsigulti. Iš karto buvo aišku, kad tai sniego žmogaus guoliai. Bet pala, ar tikrai? Jokiems mokslininkams iki šiol nepavyko įrodyti sniego žmogaus e
Miške, ant žemės, buvo rasti didžiuliai iš šakelių susukti lizdai – tokie, į kuriuos galima patogiai atsigulti. Iš karto buvo aišku, kad tai sniego žmogaus guoliai. Bet pala, ar tikrai? Jokiems mokslininkams iki šiol nepavyko įrodyti sniego žmogaus egzistavimo, tačiau buvo taip lengva ir smagu patikėti būtent šiuo žmogaus dydžio lizdų paaiškinimu. Šis įvykis – ne tik kaip vaizdinys, bet ir kaip mąstymo lūžis – tapo atspirties tašku Tomo Daukšos „bigfutų“ (2017-2021) serijai. Palangoje gimęs ir augęs menininkas mėgsta leisti laiką miške – čia užgimė ne vienas jo kūrinys. Bakalaure ir magistre tapybą studijavęs Daukša anksti suprato, kad „įsipatoginęs“ viename formate ima nuobodžiauti, todėl pradėjo eksperimentuoti skulptūros, instaliacijos srityse. Tačiau visa jo meninę praktiką vienija žaidimas ir ribų tarp žinojimo ir tikėjimo tikrinimas. Jį domina, kaip konstruojami mitai ir kiti įtikinti sugebantys, nors racionaliai nepaaiškinami pasakojimai. Menininkas balansuoja tarp fake truth ir fake news, apgaubia kūrinius žaismingumu, lengvabūdiškumu ir kartais pernelyg gerai paslepia klausimus apie žmonių rūšies aroganciją kitų gamtos formų atžvilgiu. Dabar „bigfutų“ yra virš šimto – molinių, neoninių, auksuotų, nutapytų ar iš putplasčio, vienišų ir radusių porą, uždarytų po gaubtu ir išdidžiai stovinčių Vilniaus skvere. Menininkui svarbi masė ir daugis: bigfutų figūros (ir kiti jo projektai) egzistuoja ne pavieniui, o kaip bendruomenė, primenanti ekosistemą ar socialinę struktūrą. Kūrinyje „Face to Face“ (2019) augalų paunksmėje susitinka du sniego žmonės – šviesus ir tamsus. Galbūt jie visiškai skirtingų rūšių, o gal padarų kailį genai nudažo taip, kaip mums plaukus. Viena tarsi aišku – tropinė žaluma nėra natūrali sniego žmonių buveinė. „Face to Face“ yra ne mito iliustracija, bet jo veikimo įrankis, tiesioginė akistata su tikėjimo mechanizmu.