Stasys Ušinskas Lietuvos dailės istorijoje išsiskiria įvairiapusiškumu ir siekiu kūryboje atliepti gyvenamą laiką. Už dalyvavimą studentų streike 1929 m. pašalintas iš Kauno meno mokyklos, jis išvyko į Paryžių, kur įstojo į Nacionalinę dailės ir amatų konservatoriją, o laisvą nuo studijų laiką leisdavo Luvre. Pragyvenimui uždarbiaudamas teatre susipažino su teatro dailininke Aleksandra Ekster, kuri paskatino jį studijuoti Moderno akademijoje, įkurtoje žymaus kubisto Fernand᾿o Leger. Akademijoje dėstė pati Ekster, architektas Le Corbusier ir kiti modernistai. Ušinskui darė įspūdį Leger pasiūlyti konstruktyvūs kompozicijos principai, be to, jis studentams patardavo eiti ne į muziejus, o į parduotuves – apžiūrinėti vitrinas ir taip mokytis to meto estetikos. 1931 m. grįžęs į Kauną, Ušinskas savo kūryboje plėtojo tuomet visame pasaulyje madingą art deco stilistiką, dėstė Kauno meno mokykloje, padėjo vitražo ir animacijos pagrindus, paliko ryškų pėdsaką sienų ir molbertinėje tapyboje, teatre. 1937 m. tarptautinėje Paryžiaus parodoje už scenografijos eskizus ir lėles pirmajam lietuviškam marionečių filmui „Storulio sapnas“ (1938) apdovanotas aukso ir sidabro medaliais, jam užsakyti kūriniai Lietuvos paviljonui 1939 m. pasaulinėje Niujorko parodoje. Kūriniui „Lakūno sapnas“ Ušinskas pasirinko jį žavėjusią aviacijos temą. Lakūnus galima laikyti didžiausiais to laiko herojais, o Lietuvoje šias idėjas dar suaktualino 1933 m. Stepono Dariaus ir Dariaus Girėno skrydis per Atlantą. 1937 m. Ušinskas sukūrė gan klasikinės kompozicijos plafono projektą šiam skrydžiui atminti, skirtą Kauno aviatorių namų salės luboms. „Lakūno sapno“ kompozicija žaismingesnė ir intymesnė – matome sparnuotą lakūną, papsintį Carlą Gustavą Jungą primenančią pypkę, apsuptą klasikinių ir modernių vaisingumo simbolių – jaunos sveikos moters, žydinčio medžio ir sparnuotų kiaušinių. Šioje kompozicijoje Ušinskas sėkmingai suderina art deco stilistiką su tarpukario Lietuvos dailėje reta siurrealistine sapno atmosfera ir erotikos elementais.